|
Parlamentarė Asta Baukutė džiaugiasi, kad į jos organizuotą konferenciją „Muzikos ir menų mokyklų vieta Lietuvos švietimo įstaigų sistemoje“ susirinko beveik 300 žmonių iš visos Lietuvos – muzikos ir meno pasaulio elitas, muzikos ir meno mokyklų direktoriai, mokytojai, auklėtiniai, profesinių sąjungų atstovai, kompozitoriai, muzikos atstovai, savivaldybių merai, administracijos direktoriai, švietimo komitetų atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, nemažai Seimo narių.
 
Iki vėlyvos popietės pranešimus skaitė iškilūs muzikos ir meno pasaulio veikėjai, profesoriai. Konferencijos metu buvo daug diskutuota apie muzikinio švietimo būtinybę, meninio ugdymo reikšmę asmenybės formavime, muzikos ir meno mokyklų problemas ir perspektyvas.
Menininkai itin kritiškai vertino rengiamą neformaliojo ugdymo koncepciją, kuri gali lemti muzikos ir meno mokyklų virtimą eiliniais užimtumo būreliais. Pasak jų, tokių mokyklų naikinimas yra ne kas kita, o kultūros genocidas, nes kultūra ne paveldima, o perduodama iš kartos į kartą. Jei bus uždarytos menų mokyklos, nebus nei kas, nei kam tos kultūros perduoti. Visi pranešėjai akcentavo tai, kad Lietuvoje išugdyti menininkai yra ypač vertinami užsienio specialistų. „Turime didžiuotis ir padėti savo vaikams mokytis muzikos, dailės, gyventi su menu, tobulėti, o ne šį norą žlugdyti. Turi kaip tik didėti, o ne mažėti finansavimas tokios mokykloms. Sunkmečiu turime atsigręžti į amžinąsias vertybes, o ne nusigręžti. Kur nueisime eidami tokiu keliu? Nauja koncepcija nieko bendro neturi su muzika. Muzikos ir meno mokyklos yra tikrasis nacionalinis turtas“, – tokie žodžiai skambėjo konferencijos metu.
 
Konferencijos dalyviai teigė, jog yra patenkinti dabartine muzikos ugdymo sistema bei susirūpinę kalbėjo, jog ją pakeitus bus prarasta daug talentų. Studijuoti galės tik pasiturinčių tėvų vaikai, nes tik jie galės gauti profesionalų ir kvalifikuotą mokymą.
Dar lapkritį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių su prašymu, kad šios koncepcijos priėmimas būtų sustabdytas. Konferencijoje sveikinimo kalbą pasakęs ministras joje neužsibuvo, iš karto po jos išskubėjo. Būtent ši ministerija turėtų prisiimti bent dalį finansinės atsakomybės už tai, kad būtų vykdoma kryptinga, nuosekli švietimo strategija Lietuvoje, o ne kaip yra dabar, kai viskas atiduodama į vienas rankas – savivaldybių. Ar Lietuvoje bus pradėtas vykdyti kultūros genocidas, priklausys nuo Švietimo ir mokslo ministerijos požiūrio.
Palaikydami šią konferenciją prie įėjimo į Seimo plenarinių posėdžių salę, taip pat prie Vilniaus miesto savivaldybės grojo muzikos mokyklų auklėtiniai. Konferenciją užbaigė priimta bendra rezoliucija:
„KONFERENCIJOS
„MUZIKOS IR MENŲ MOKYKLŲ VIETA
LIETUVOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ SISTEMOJE“
REZOLIUCIJA
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui
Konferencijos dalyviai,
susipažinę su nauja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo redakcija, kurioje muzikos ir meno mokyklos priskiriamos prie „kito neformaliojo švietimo“,
akcentuodami, jog muzikos ir meno mokyklos yra pradinė bei sudėtinė muzikos bei meno mokymo sistemos valstybėje dalis, be kurių neįsivaizduojamos vidurinės ir aukštosios muzikos ir meno studijos,
įvardydami muzikos ir meno mokyklas kaip švietimo įstaigas, dirbančias pagal formalizuotas programas, kuriose mokiniai pasirenka mokymosi lygį, mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jiems užduodami namų darbai, mokiniai savanoriškai dalyvauja festivaliuose, konkursuose, dainų šventėse, veikdami konkurencingoje aplinkoje,
įvertindami muzikos ir meno mokymosi valstybėje perspektyvas, skatinančias socialinę atskirtį, kuomet muzikos ir menų mokymasis taps prieinamas tik pasiturinčių šeimų atžaloms,
konstatuodami, kad muzikos ir meno mokyklos yra klaidingai priskiriamos prie „neformaliojo ugdymo“,
pabrėždami, kad nuoseklus muzikinis ir meninis švietimas, skatinantis vaikų kūrybiškumą, saviraišką, motyvaciją, yra valstybinės svarbos ir bendros visos šalies atsakomybės reikalas,
SIŪLO:
1. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme muzikos ir meno mokyklas įteisinti kaip formaliojo švietimo įstaigas, galinčias vykdyti ir neformalaus švietimo programas.
2. Muzikos ir meno mokyklų steigimą, reorganizavimą ar likvidavimą vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarka.
3. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu užtikrinti muzikos ir meno mokyklų finansavimą iš valstybės bei savivaldybių biudžeto.
4. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme įvardyti steigėjo atsakomybę ir finansinę atskaitomybę už muzikos ir meno mokyklų ugdymo planų, ugdymo programų pagrįstą finansavimą ir mokymo bei ugdymo proceso kokybę.
5. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai parengti ir viešai publikuoti valstybės strategiją muzikos ir meno mokyklų klausimu.
2010 m. kovo 30 d.
Vilnius“
TPP frakcijos atstovė spaudai Vaiva Gogelienė, tel. 8 604 19555
|
